Siūlomo finansuoti projekto tikslas – padidinti bedarbių ir neaktyvių asmenų profesinės integracijos/reintegracijos į darbo rinką galimybes, daugiausia dėmesio skiriant ilgalaikiams bedarbiams, vyresnio amžiaus darbuotojams (55–64 m.), neįgaliesiems, žemo išsilavinimo asmenims iš Pietų-Muntenijos ir Centro regionų, gerinant profesinius įgūdžius ir teikiant tarpininkavimo darbo srityje paslaugas. Užimtumo politika priklauso valstybių narių kompetencijai, tačiau ES, vykdydama veiksmus, kuriais siekiama socialiai atsakingesnės Europos, ėmėsi įvairių iniciatyvų, papildančių nacionalinę politiką. Šia parama daugiausia dėmesio skiriama vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo programoms finansuoti, nes nesėkminga darbo ir mokymosi galimybių paieška sukuria šių kategorijų nedirbančių asmenų (bedarbių, ilgalaikių bedarbių, vyresnio amžiaus darbuotojų (55–64 m.), neįgaliųjų, žemo išsilavinimo asmenų ir kt.) izoliacijos, priklausomybės ir nenaudingumo jausmą. Be to, yra neigiamas poveikis ekonomikai ir visuomenei, kuri yra senėjimo procese. 2021 m. nedarbo lygis buvo 5,6, palyginti su ankstesniu, 0,2 procentinio punkto, 20–64 m. gyventojų užimtumo lygis* buvo 61,9 proc., t. y. 1,7 proc. didesnis nei ankstesniais metais. Pagrindiniai veiksniai, padedantys išlaikyti aukštą nedarbo lygį ir bedarbių bei neaktyvių asmenų, ilgalaikių bedarbių, vyresnio amžiaus darbuotojų (55–64 m.), neįgaliųjų ir žemo išsilavinimo lygį, yra šie: žemas švietimo ir mokymo lygis įsidarbinimo metu, darbdavių reikalaujamos kvalifikacijos ir įgūdžių neatitikimas, dideli jų lūkesčiai dėl darbo (darbo užmokestis, darbo aplinka, kitos išmokos), ribotas darbo pasiūlymas šioms kategorijoms, darbdavių nenoras. Sprendimas – tiek vietos, tiek regionų, tiek nacionaliniu lygmeniu – sumažinti ilgalaikį nedarbą, nuolat atliekant išsamią būsimų ekonomikos poreikių analizę. Šioje svarbioje švietimo ir mokymo sistemos pasiūlos kūrimo srityje visą gyvenimą išlieka sunkumų, apie kuriuos pranešta ankstesniais metais. Dėl išteklių trūkumo (finansinių ir žmogiškųjų) mums dar nepavyko sukurti funkcinės, efektyvios darbo rinkos poreikių tyrimo ir prognozavimo sistemos, pagal šiuos poreikius dimensijos tęstinio profesinio mokymo. Dėl to atsiranda disbalansas, kuris viršija labai dinamiškų darbo rinkos įgūdžių poreikių ir tęstinio profesinio mokymo sistemos pasiūlos suderinamumą. Pastaruoju metu kai kurie ūkio subjektai
