INTERREG Vidurio Europos (CE) programos įgyvendinimo teritorija apima devynias ES valstybes nares, t. y. Austriją, Kroatiją, Čekiją, Vengriją, Lenkiją, Slovakiją ir Slovėniją, taip pat dalis Vokietijos ir Italijos. Ji sudaro 23 proc. ES teritorijos ir apima šalis iš abiejų buvusios „Geležinės uždangos“ pusių. Nepaisant didelės pažangos, ekonominiai ir socialiniai skirtumai tarp Rytų ir Vakarų šalių tebėra ryškūs. Šiai vietovei būdingas netolygus ekonominės galios pasiskirstymas, kurį lemia istorinė, politinė ir ekonominė plėtra (Rytų ir Vakarų skirtumai: vadovavimo ekonomika, palyginti su rinkos ekonomika), taip pat struktūriniai regionų skirtumai (miesto ir pramoninės vietovės, palyginti su kaimo ir periferinėmis vietovėmis). Moksliniai tyrimai ir plėtra (R & D), taip pat investicijos yra sutelktos keliose, daugiausia miestų augimo poliuose, įskaitant sostinės aglomeracijas, pavyzdžiui, Varšuvą, Prahą, Berlyną, Vieną ir Budapeštą. Todėl kaimo ir periferinių vietovių konkurencingumas dažnai yra mažesnis, o protų nutekėjimas – didelis. Be to, galima pastebėti socialinius skirtumus CE viduje, ypač prie buvusios „geležinės uždangos“ ir ES rytinės išorės sienos. Neseniai atliktame tyrime išnagrinėtos pagrindinės CE regionui kylančios problemos, kurios buvo įvardytos kaip: a) globalizacija, b) skaitmeninė ekonomika, c) transportas ir prieinamumas, d) energetika, e) žiedinė ekonomika ir aplinka, f) klimato kaita, g) užimtumas ir įgūdžiai, h) socialinė rizika, i) demografiniai pokyčiai ir migracija ir j) valdymas. Tyrime padaryta išvada, kad CE yra funkcinė sritis ir kad ši funkcija grindžiama ne tik geografiniu šalių artumu, bet ir erdvine sąveika ir ryšiais įvairiuose sektoriuose, pavyzdžiui, ekonomikos ir verslo, valdymo ir kt. Atsižvelgiant į funkcinę CE geografiją, projektas yra gerai įtvirtintas Europos politikos kontekste, atsižvelgiant į Europos regioninės plėtros ir sanglaudos politikos tikslus būsimam 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiui. ETB reglamento projekte pateikiama funkcinių sričių sąvoka, todėl CE-FLOWS išbandyta metodika ir metodas CE zonoje gali būti taikomi analizuojant funkcinius ryšius kitose tarpvalstybinėse INTERREG programos srityse, nepriklausančiose keturioms makroregioninėms strategijoms (pvz., Pietvakarių Europai, Šiaurės Vakarų Europai, Viduržemio jūros regionui, Šiaurės jūros regionui). Be to, CE-FLOWS parengta metodika gali būti taikoma mažesniu mastu nei tarptautinis, t. y. tarpvalstybinio lygmens dinamikai ir srautams užfiksuoti. Atliekant analizę pagal CE-FLOWS taip pat atsižvelgiama į papildomumą ir sąveiką su kitomis ES priemonėmis ir politika, įskaitant makroregionines strategijas. Geriau suprasdami srautus ir tarpusavio priklausomybę CE viduje, bus galima padidinti kitų ES politikos priemonių poveikį geriau koordinuojant ir vertinant sinergiją, taip pat stiprinant CE sąsajas su kitomis gretimomis funkcinėmis sritimis. Tai dar labiau sustiprins suinteresuotųjų subjektų ir teritorijų bendradarbiavimą, o tai padės ne tik veiksmingai integruotai plėtoti CE funkcinę teritoriją, bet, atsižvelgiant į jos vietą Europos centre ir jos ekonominę svarbą, padidinti sanglaudą visoje ES.
