Sunkiasvorių transporto priemonių (sunkvežimių ir priekabų) eismas keltais per Suomijos įlanką nuolat didėjo ir prognozuojama, kad ši tendencija tęsis. Yra du keltų maršrutai tarp Suomijos ir Estijos (Helsinkis-Talinas ir Hanko-Paldiski). Įspūdinga šio sunkiasvorių transporto priemonių eismo dalis vyksta tarp Rytų Suomijos ir Rytų Estijos. Šiuo metu sunkvežimiai turi važiuoti per Helsinkis-Talinas, arba per Hanko-Paldiski, dar ilgesnis maršrutas. Geriausias sprendimas, kad Rytų Suomijos ir Rytų Estijos koridorius būtų veiksmingesnis, yra sukurti susisiekimą keltu tarp Loviisa (FI) ir Kunda (EE) uostų. Ši jungtis praktiškai yra tiesioginė šiaurės-pietų ašis (54 jūrmylės). Be to, tarp jų nėra Rusijos teritorinio vandens. Projektu siekiama sustiprinti Rytų Suomijos-Rytų-Estijos transporto koridoriaus kūrimą. Projekto rezultatai daugiausia orientuoti į konkrečias priemones, kuriomis remiamas susisiekimas su Loviisa-Kunda keltu. Tai apima verslo modelį (-us) su potencialiomis laivybos bendrovėmis, uostų veiklos ir investicijų planus, veiksmų planą, kaip laikytis reikiamų licencijų ir reguliavimo reikalavimų, geriausią patirtį, perduodamą iš panašių jungčių BJR, keltų tvarkaraščius ir maršrutų pasirinkimo planus, rinkodaros planą ir renginius, kuriais skatinamas susisiekimas. Be to, analizuojamas koridoriaus krovinių potencialas ir patikrinamas sukurto koridoriaus poveikis (sutrumpintas kelionės laikas, apimtis koridoriumi ir Loviisa-Kunda jungtimi). Be greitesnio ir sklandesnio vežimo tarp rytinių Suomijos ir Estijos dalių, aktyvuoto transporto koridoriaus naudos gavėjai yra ir kiti. Eismui į Rytų Suomiją ir iš jos, kuris naudoja Via Baltica, taip pat būtų naudinga daugiau tiesioginių jungčių. Kitas svarbus privalumas – mažinti intensyvaus eismo (eismo kamščių, išmetamų teršalų, triukšmo, dulkių) spaudimą Talino ir Helsinkio miestų centruose. Dėl sumažėjusios ridos transporto sektoriuje taip pat išmetama mažiau CO2.
