Europos jūros tapo svarbios formuojant politiką tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu. Jūrų ir pakrančių zonų eksploatavimas ekonominiais tikslais tampa vis svarbesnis, tačiau taip pat didėja susirūpinimas aplinkosaugos klausimais. Jūrų erdvės planavimas yra vis svarbesnė politikos sritis, kuria siekiama suderinti skirtingus jūrų erdvės poreikius. Pagal ES direktyvą dėl JEP valstybės narės turi plėtoti savo JEP politiką ir bendradarbiauti šiais klausimais. Be to, jos naudosis savo planais, kad prisidėtų prie tvaraus jūrų ir pakrančių ekonomikos vystymosi ir augimo bei tausaus jūrų ir pakrančių išteklių naudojimo. JEP ES integruotoje jūrų politikoje nurodyta kaip kompleksinė politikos priemonė, suteikianti valdžios institucijoms ir suinteresuotiesiems subjektams galimybę jūrų plėtrai taikyti koordinuotą, integruotą ir tarpvalstybinį požiūrį. Siekiant užtikrinti, kad jūrų veikla galėtų užtikrinti augimą ir išvengti jūrų naudojimo konfliktų, reikalingas integruotas žmogaus veiklos sausumoje ir jūroje planavimas. JEP gali pagerinti administracijų veiklos koordinavimą, kartu stiprinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir investicijas, nustatant galimą kosmoso naudojimo poveikį ir galimybes. Šiuo tikslu JEP reikia teritorinių įrodymų. Dauguma plėtros ir naudojimo, kuris vyksta jūrų aplinkoje, taip pat turi sausumos komponentą arba poveikį. Jūrų ir sausumos teritorijų planavimo suderinimas yra svarbus ir turėtų būti pasiektas užtikrinant politikos, planų ir sprendimų nuoseklumą. Sausumos ir jūros sąveika (LSI) taip pat yra labai susijusi su JEP teikiama ekonomine nauda ir konkrečių jūrų naudojimo būdų, kuriems taikoma JEP, svarba atitinkamo regiono ekonominei plėtrai. Šioje tikslinėje analizėje dalyvaujančios suinteresuotosios šalys nustatė, kad yra potenciali galimybė pagerinti savo planavimo procesus koordinuotai, palyginamai ir sistemingai renkant ir analizuojant tiek jūrų, tiek sausumos duomenis ir informaciją regioniniu lygmeniu (NUTS 2 arba NUTS 3, jūrų srityje, galbūt ir alternatyviose sistemose, pvz., tinkleliu grindžiamose statistinėse klasėse). Toks požiūris ne tik labai pagerintų svarbių socialinių, ekonominių ir aplinkos duomenų rinkimo, lyginimo ir analizės veiksmingumą, bet ir pagerintų supratimą apie platesnį regionų lygmens sąveiką. Teritoriniai įrodymai, kurie bus pateikti atliekant šią tikslinę analizę, bus naudingi visoms valstybėms narėms, vykdančioms pirmiau minėtos ES direktyvos įgyvendinimą, ir pačiai JEP. Naudingi duomenys JEP gali padėti sustiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą tarp ES šalių (dėl kabelių, vamzdynų, laivybos juostų, vėjo jėgainių) ir taip pat padidinti kiekvienos šalies administracijų veiklos koordinavimą naudojant vieną priemonę, kuria siekiama subalansuoti įvairios jūrinės veiklos plėtrą.
