Per Europos kultūros paveldo metus (2018 m.) surengta daugiau kaip 23 000 renginių, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 12 renginių. 8 mln. dalyvių. Tai aiškiai rodo galimą poveikį, kurį kultūros paveldas gali turėti ekonominiam vystymuisi ir žmonių gyvenimo kokybei. Per pastarąjį dešimtmetį politikos formuotojai vis labiau pripažino kultūros paveldo, kaip strateginio ekonomikos augimo, užimtumo ir teritorinės sanglaudos išteklių, vaidmenį. Tai atsispindi keliuose Europos politikos dokumentuose, neseniai – 2018 m. gegužės mėn. Europos Komisijos priimtoje Naujoje Europos kultūros darbotvarkėje ir 2017 m. balandžio mėn. Europos Tarybos priimtoje „21-ojo amžiaus Europos paveldo strategijoje“. Kultūros paveldas palaipsniui racionalizuotas įvairiose politikos srityse, pavyzdžiui, ES sanglaudos politikoje, o tai rodo didėjančią strateginę šios temos svarbą Europos darbotvarkėje. Prie bendro kultūros paveldo vertinimo prisideda kelios Europos lygmens iniciatyvos, pavyzdžiui, Europos paveldo dienos, Europos paveldo ženklas, Europos paveldo apdovanojimai ir Europos kultūros sostinės. Nepaisant pastarojo meto Europos Komisijos pastangų gerinti kultūros paveldo statistiką, vis dar sunku visapusiškai įvertinti jos poveikio ekonomikai ir visuomenei svarbą. 2018 m. gruodžio 7 d. Europos Komisija pristatė Europos kultūros paveldo veiksmų programą, kurioje, be kita ko, raginama priimti įrodymais pagrįstus sprendimus kultūros paveldo srityje ir išvardyti keli projektai, kuriuos ketinama įgyvendinti siekiant spręsti kultūros ir kultūros paveldo poveikio ekonomikai, visuomenei ir vietos vystymuisi vertinimo klausimą. Programoje minima, kad ESPON tyrimas „Kultūros paveldas – visuomenės gerovės šaltinis Europos regionuose“ (2020–2022 m.) atliks svarbų vaidmenį teikiant įrodymus ir duomenis apie kultūros paveldo poveikį visuomenės gerovei. Šio tyrimo tikslas – parengti visos Europos metodiką ir teritorinę kultūros paveldo poveikio visuomenei analizę, atsižvelgiant į gerovę, socialinę įtrauktį ir kitus aspektus. Moksliniai tyrimai apima tiek materialųjį, tiek nematerialųjį kultūros paveldą, o poveikis turėtų būti siejamas su: Materialaus kultūros paveldo (pastatų ir kitų objektų atsargos) buvimas. – Kultūros paveldo vartojimas ir naudojimas. Kultūros paveldo skaitmeninimas. – ES finansuojamos investicijos į kultūros paveldą. – Veikla (politika), kuria siekiama didinti teigiamą kultūros paveldo poveikį ir sumažinti neigiamą poveikį.
