Projektu siekiama parengti narus bendradarbiavimui visame Baltijos jūros regione nelaimingų atsitikimų atveju. Koordinuojant ir bendrai suprantant procedūras, išmanant bendrąsias ir specifines nardymo kompetencijas ir nustatant spragas, Baltijos jūroje galima sukurti tvirtą ir patvarią paieškos ir gelbėjimo organizaciją, kuri taptų saugesne vieta keliauti, gyventi ir dirbti. Patirtis, įgyta per 2012 m. „Costa Concordia“ Italijoje įvykusią avariją, perkelta per nacionalinę konferenciją, kurią surengė Italijos gelbėjimo narai, atskleidė Švedijos pasirengimo avarinėms situacijoms spragas. Todėl Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba ir Švedijos ginkluotosios pajėgos sukūrė nacionalinį projektą, kuriuo sėkmingai koordinuojami visi profesionalūs Švedijos narai ir jų įranga, siekiant padidinti pasirengimą ir veiksmingumą įvykus incidentui. Projektu bandoma padaryti tą patį, siekiant parengti narus bendradarbiavimui visame Baltijos jūros regione. Incidentai įvyko reguliariai, ir tai bus daroma ateityje. Baltijos jūra turi savo istoriją apie Jan Hewelius ir Estiją. Keletas incidentų, nusinešusių šimtus gyvybių, įvyko kitose pasaulio vietose, daugiausia dėl keleivinių keltų. Jūrų erdvės planavimas taip pat paskatino daugiau žmonių jūroje, o tai kelia sunkumų ieškant ir gelbėjant nelaimės ištiktus žmones. Baltijos jūroje įrengti dideli vėjo elektrinių parkai, nuolat statomos patrauklios gyvenamosios zonos uostuose su plūduriuojančiais namais. Šiose aplinkose įvyko ir įvyks avarijų, o žmonės buvo įstrigę po vandeniu uždarose erdvėse. Šios situacijos reikalauja paieškos ir gelbėjimo veiksmų. Kitas klausimas, kurį reikia apsvarstyti, yra tai, kad žmonės, patekę į nelaimingus atsitikimus vandenyje, dažnai nuskendo, tačiau daugelis žmonių taip pat miršta, nes Baltijos jūra yra šalta jūra. Medžiagos, gelbėjimo įranga ir greitas ir saugus įsiskverbimas į uždaras erdves su oru gali sutaupyti laiko ir gyvybių, jei skirtingos gelbėjimo organizacijos yra susipažinusios tarpusavyje dėl bendro mokymo ir plėtros. Todėl „DiveSMART Baltic“ projekte daugiausia dėmesio bus skiriama: • Kompetencijų ir išteklių nustatymas ir duomenų bazės, skirtos nacionalinėms gelbėjimo tarnyboms visame Baltijos regione, sukūrimas. • Kurti diversifikacijos ir įrangos sutelkimo strategijas. • Bendrų mokymo ir pratybų galimybių kūrimas. • Sukurti bendras gaires ir (arba) standartines veiklos procedūras. • Atlikti gelbėjimo įrangos, nardymo įrangos ir įsiskverbimo metodų mokslinius tyrimus. • Plėtoti profesinių nardymo mokyklų visame Baltijos regione mainus, siekiant tobulinti mokymo ir švietimo kompetenciją. Bendradarbiaujant su dauguma profesionalių narų (iš viso 2 500 asmenų) ir nardymo mokyklomis, projektas bus naudingas ir Baltijos regiono saugumui. Pagalbos tarnybos parengs paprastą, bet aktualią ir atnaujintą informaciją.
