Gyvulių mėšlas yra pagrindinis amoniako azoto išmetimo šaltinis Baltijos jūros regione. Tai ne tik kelia grėsmę Baltijos jūros būklei, bet ir tiesiogiai kelia grėsmę žmonių sveikatai. Šis projektas skatins srutų rūgštėjimo technologijų naudojimą visame Baltijos jūros regione, siekiant sumažinti ore plintančią eutrofikaciją ir sukurti konkurencingesnį ir tvaresnį ūkininkavimo sektorių. Gyvulių mėšlas yra pagrindinis išmetamo amoniako azoto šaltinis Baltijos jūros regione (BJR), kuris dėl atmosferos nusėdimo sukelia eutrofikaciją ore ir sudaro didžiąją dalį azoto, patenkančio į Baltijos jūrą. Amoniako išmetimas ne tik kelia grėsmę Baltijos jūros būklei, bet ir tiesiogiai kelia grėsmę žmonių sveikatai dėl antrinių kietųjų dalelių susidarymo, kuris yra vienas iš teršalų, turinčių didžiausią numatomą poveikį žmonių sveikatai. Apskaičiuota, kad dėl išmetamo amoniako bendros su visuomenės sveikata ir ekosistemomis susijusios sąnaudos sudaro 14 EUR/kg N (Europos azoto vertinimas, 2011 m.), neįskaitant fakto, kad dėl gyvulių mėšlo išmetamo amoniako kiekis taip pat yra tiesioginis ekonominis vertingų žemės ūkio išteklių praradimas. Peržiūrėtame HELCOM Baltijos jūros veiksmų plane (2013 m.) nustatyti tikslai sumažinti 118 000 tonų azoto, patenkančio į Baltijos jūrą, paskirstytą visoms BJR šalims. Amoniako nuostoliai dėl gyvulių mėšlo atsiranda gyvulių namuose, mėšlo saugyklose ir lauke mėšlo naudojimo metu. Gyvulininkystės operacijose taikomi įvairūs geriausi prieinami metodai, siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį, pvz., oro valymas iš gyvulių namų, uždengimas srutų sandėliuose ir skysto mėšlo įpurškimas skleidžiant. Neseniai Danijoje buvo sukurtos srutų rūgštinimo technologijos (SAT), kurias Danijos aplinkos apsaugos agentūra patvirtino kaip GPGB, kuriuos Danijos ūkiai gali panaudoti amoniako nuostoliams sumažinti iki 70SAT, Danijoje įrodyta, kad tai duoda realią ekonominę naudą ūkio lygmeniu, nes sumažėja mineralinių trąšų suvartojimas ir gerinamas pasėlių derlius, ir tai yra ne tik investicijų ir veiklos išlaidos, bet ir nauda. Pagal ankstesnius projektus SAT buvo pripažinta naujoviška technologija, galinčia sumažinti azoto nuostolius BJR žemės ūkyje. Tačiau komercinis SAT naudojimas nebuvo išplitęs už Danijos ribų. Vykdant pagrindinę projekto veiklą daugiausia dėmesio skiriama bandomųjų įrenginių įrengimui visose BJR šalyse, aplink kurias lauko bandymai ir demonstravimas padės didinti galutinių naudotojų pasitikėjimą šiomis technologijomis. Projektu taip pat siekiama sistemingai stiprinti valdžios institucijų ir privačių ūkininkų gebėjimus atliekant techninių galimybių studijas ir išsamią aplinkosauginę ir ekonominę SAT įgyvendinimo analizę. Remiantis šiais rezultatais, kartu su rinkos ir nacionalinės teisės aktų analize, projekte bus suformuluotos politikos rekomendacijos dėl technologijos integravimo į galiojančius teisės aktus ir žemės ūkio paramos schemas. Tikėtinas poveikis BJR susijęs su sumažėjusia oro eutrofikacija ir konkurencingesniu bei tvaresniu ūkininkavimo sektoriumi.
