Gebėjimas neatsilikti nuo sparčiai kintančio verslo aplinkos reikalauja stipraus gebėjimo prisitaikyti. Šiomis aplinkybėmis darbuotojo įgūdžiai yra vienas svarbiausių konkurencinių pranašumų. Asmenų įgūdžiai turi atitikti darbo rinkos poreikius. Sistemų, kurios palaiko gebėjimą suderinti asmenų įgūdžius link darbo rinkos poreikių, trūkumas lemia didžiules išlaidas. Išlaidos ne tik visuomenei, bet ir įmonėms bei asmenims. Kad galėtume susidoroti su šiais iššūkiais, labai svarbu, kad sukurtume struktūras ir procesus, kurie stiprintų mūsų gebėjimą prisitaikyti. Poreikis plėtoti mūsų gebėjimą efektyviai ir nuolat transformuoti yra labai svarbus ir yra tiek įmonių išlikimo klausimas, tiek asmenų gebėjimas išlaikyti darbo rinką. Švedijos darbo saugumo taryba, skirta darbininkams privačiajame sektoriuje (TSL), yra ne pelno organizacija, sukurta pagal darbdavių organizacijos „Švedijos įmonių konfederacija“ (Svenskt Näringsliv) ir profesinių sąjungų organizacijos „Švedijos profesinių sąjungų konfederacija“ (LO) kolektyvinę sutartį. Fondo tikslas – padėti žmonėms pereiti prie naujų darbo vietų. TSL turi 100 000 įmonių „narių“, kuriose dirba 900 000 darbuotojų. Įtraukti sektoriai, pavyzdžiui, mechanikos pramonė, plastiko pramonė, geležies pramonė, tekstilės ir aprangos pramonė, kalnakasybos pramonė, paslaugos ir lempos; komunikacijos, statybos, miškininkystės ir medienos pramonė, viešbučių ir restoranų sektorius ir maisto pramonė. Mėlynosios apykaklės darbuotojų darbo apyvarta šiuose sektoriuose yra didžiausia Švedijoje, palyginti su baltos apykaklės darbuotojais ir kitais sektoriais. Kiekvienais metais iš darbo atleidžiama 22 000 pagal neterminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų (dirbančių ilgiau nei 12 mėnesių). Tai sudaro apie 2,3 % visų sektoriuje dirbančių darbuotojų. Viena iš bendrų problemų yra ta, kad, nepaisant to, kad įspėjimo laikotarpiu 22 proc. darbo ieška paramos iš Darbo saugumo tarybos, po 12 mėnesių darbo neturi 22 proc. darbuotojų. Kitas didžiulis iššūkis asmenims yra tai, kad 20 % eiti iš nuolatinių nustatyti terminuotas sutartis. Tai reiškia, kad labai svarbu turėti įgūdžių šiam aukštam transformacijos greičiui patenkinti. Tačiau, kaip matome, yra daug darbuotojų, kurie neatitinka darbo rinkos poreikių. Tai apsunkina perėjimą ir judumą ir palieka daug žmonių iš darbo rinkos. Svarbi šių atitikimo problemų priežastis yra neaiški galimybė apžvelgti nacionalines struktūras ir modelius, kaip patvirtinti profesinius įgūdžius, susijusius su darbo rinkos poreikiais. Tai reiškia, kad makro struktūros ir atskiros struktūros yra tarpusavyje susijusios ir negali būti atskirtos viena nuo kitos. Be to, sistemoje trūksta išteklių mokymo išlaidoms padengti. Šio projekto tikslas – išanalizuoti, kaip spręsti šias problemas ir trūkumus bei stiprinti darbuotojų transformacijos ir judumo gebėjimus. Projektas sukurs infrastruktūros/darbo modelį, siekiant sustiprinti darbo saugumo tarybų gebėjimą nustatyti darbo rinkos poreikius ir per kompetencijos kartografavimą, patvirtinimą ir mokymą stiprinti darbuotojų galimybes darbo rinkoje. Šis projektas tikisi prisidėti prie ilgalaikių gebėjimų darbo saugumo tarybos sistemoje didinant efektyvumą, kad asmenų įgūdžiai atitiktų darbo rinkos poreikius, stiprinant ryšį tarp mokymo ir profesinio gyvenimo.
