LOFAR (žemo dažnio masyvas) yra didžiausias pasaulyje radijo teleskopas. Radijo teleskopas naudojamas sukurti teleskopinius vaizdus iš radijo bangų, kurių bangos ilgis yra gana didelis. LOFAR sudaro maždaug 7000 LBA tipo antenų ir 50000 HBA tipo antenų, paskleistų visoje Europoje, o jų centras yra Šiaurės Nyderlanduose, kur yra 70 % antenų. Dabartinis LOFAR įrenginys buvo suprojektuotas maždaug prieš 10 metų ir nuo to laiko beveik nepakito. Technologijų plėtros pažanga suteikia galimybių dideliu mastu atnaujinti LOFAR, daugiausia dviejose srityse, plačiau įdiegti sistemą ir pagerinti sistemos tvarumą. Visų pirma, atliekami analoginės ir skaitmeninės elektronikos atnaujinimo tyrimai. Dabartiniai antenų komponentai nebėra prieinami, todėl naujų laukų statyba yra neįmanoma. Be to, tobulinant skaitmeninę informaciją galima išplėsti LOFAR taikymo sritį. Be to, atnaujinimas apima LOFAR sistemos tvarumą. Daug energijos naudojančią sistemą gali tiekti fotovoltinės plokštės su atsinaujinančiąja energija, tačiau tam reikalingi fotovoltiniai inverteriai šiuo metu sukelia trukdžius radijo signalams, kuriuos reikia priimti iš LOFAR. Todėl būtina išnagrinėti, kaip šį poveikį galima sumažinti arba kompensuoti. Galutinis šio žinių vystymo projekto tikslas – nuo 2020 m. įdiegti šią technologiją LOFAR 2.0 sistemoje. Nuo to momento vėl investuojama į LOFAR sistemos tobulinimą ir plėtrą. Tam turi būti parengtos būtinos žinios. Tai leidžia sistemai pirmauti pasaulyje. Tai reiškia, kad LOFAR turės galimybių plačiau taikyti programas, pavyzdžiui, EKA, žemės ūkio sektoriui ir kitoms potencialioms rinkoms. Be to, projektas taip pat užtikrins geresnę Šiaurės Nyderlandų žinių padėtį, kuri gali būti taikoma ir kitose rinkose.