Projekto turinį, veiklos pobūdį, galima suskirstyti į dvi dalis. Dauguma pagal projektą planuojamų veiksmų, taigi ir didžioji išlaidų dalis, yra skirti darbo rinkos programos įgyvendinimui, siekiant padėti tikslinei grupei pasiekti atvirą darbo rinką. Kita projekto dalimi, glaudžiai susijusia su darbo rinkos programa, siekiama užtikrinti valstybinių užimtumo tarnybų teikiamų paslaugų prieinamumą, gerinti paslaugų kokybę ir veiksmingumą, taip pat stiprinti paslaugų tikslingumą ir paramą taikant profiliavimo sistemą. 2007–2013 m. laikotarpiu paslaugų ir organizacinės plėtros bei darbo rinkos programos buvo įgyvendinamos įgyvendinant atskirus projektus. Patirtis parodė, kad dėl to labai sunku pokyčius paversti kasdiene praktika ir pritaikyti pokyčių turinį prie praktinių poreikių. Todėl 2014–2020 m. laikotarpiu pokyčiai vykdomi pagal tą pačią sistemą, kaip ir darbo rinkos programos. Siekiant užtikrinti paslaugų prieinamumą, į organizacinės plėtros elementus būtina įtraukti galimybę finansuoti bendras darbo rinkos paslaugas ir profesinę veiklą, kuriomis gali naudotis visi darbo ieškantys asmenys, įskaitant tuos, kurie nedalyvaus darbo rinkos programoje. Paprastai ši veikla apima tinkamą profiliavimo sistemos veikimą, būtinų profesinių gebėjimų užtikrinimą, individualių plėtros planų rengimą, darbo paiešką ir įdarbinimą (įskaitant EURES paslaugas) ir informacijos apie darbo rinką teikimą. Taip pat planuojame teikti individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas darbo rinkos programos dalyviams. Darbo rinkos programa Pagal darbo rinkos programą NFSZ dalyviams teikia individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas, padeda jiems įsidarbinti įvairiomis užimtumo paramos formomis ir (arba) suteikia jiems mokymosi galimybių. Privalomas darbo rinkos programos elementas yra kuravimo tarnyba, kuri turi būti prieinama programos dalyviams visose apskrityse. Naujas paramos elementas, palyginti su ankstesnėmis darbo rinkos programomis, yra skatinti viešojo užimtumo dalyvius įsitraukti į aktyvią darbo rinkos programą, taigi ir į atvirą darbo rinką. Viena iš šių paskatų yra planuojama „viešojo užimtumo priemoka“ ir susijusios darbo užmokesčio subsidijos „nuo valstybinio užimtumo iki konkurencingo sektoriaus“. Pagal šią schemą finansuojamos tik darbo užmokesčio subsidijos darbdaviams. Aktyvios darbo rinkos politikos įgyvendinimas yra veiksmingesnis ir efektyvesnis, būtina plėtoti darbo rinkos paslaugas, gerinti jų kokybę ir užtikrinti jų prieinamumą. Bedarbiams turėtų būti teikiama specialiai pritaikyta tarpininkavimas, paslaugos, konsultavimas, mentorystė ir kita parama, kurie veiksmingai padeda jiems patekti į darbo rinką, grįžti į ją ir joje likti. Vadovaujantis konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, kliento skirstymo į kategorijas sistema (profiliavimas) įvedama nacionaliniu lygmeniu kaip individualiems poreikiams pritaikytos aktyvinimo politikos dalis. Tam reikia užtikrinti tinkamus žmogiškuosius gebėjimus (tiek personalo, tiek kokybės požiūriu) organizuojant įgyvendinimo gebėjimus, skirtus darbo rinkos programoms, taip pat organizuojant vienodą vidaus mokymą ir tolesnį administratorių mokymą. Tai papildo užimtumo tarnybos priemonių rinkinio kūrimas ir modernizavimas bei darbo rinkos paslaugų ir programų stebėsenos sistemos modernizavimas. Būtina gerinti organizacijos veiklą remiant darbo rinkos pokyčius, taip pat priemones, kuriomis NFSZ tarnybos gali pasiekti kuo daugiau žmonių, kuriems reikia pagalbos patekti į darbo rinką. Svarbu plėtoti darbdavių santykius, darbo tiriamąją ir tarpininkavimo veiklą bei paslaugas įmonėms, ypač MVĮ, kurios padeda ne tik išsaugoti ir plėsti darbo vietas, bet ir didinti įmonių konkurencingumą. Visų pirma tolesnis klientų skirstymo į kategorijas sistemos plėtojimas ir jos susiejimas su parama ir paslaugomis gali labai prisidėti prie veiksmingo paramos ir paslaugų, teikiamų pagal projekto darbo rinkos programą, naudojimo. Klientų skirstymo į kategorijas sistemos tikslas – pasiūlyti atskiriems klientams aktyvias darbo rinkos priemones, kurios būtų pritaikytos prie jų individualios gyvenimo padėties ir objektyvių savybių, todėl tikimasi, kad jie galės veiksmingai pagerinti savo galimybes darbo rinkoje. Pagal projektą (naudojant vidinius išteklius) sieksime 2007–2013 m. (arba
