A) Vienas iš pagrindinių šiandien tinkamos gyventi aplinkos iššūkių yra užtikrinti tinkamą miesto oro kokybę. Atmosferos teršalai, susiję su transportu, energija ir pramonine gamyba, taip pat kietosios aerozolinės dalelės kelia rimtą pavojų sveikatai. Esant tam tikroms meteorologinėms sąlygoms, šios medžiagos gali būti praturtintos beveik paviršiniame oro sluoksnyje ir gali išsivystyti smogas. Pastaraisiais dešimtmečiais miesto oro kokybė šiek tiek pagerėjo, tačiau laikytis griežtesnių reguliavimo reikalavimų yra labai sunku, o aerozolių koncentracija, mažesnė už ribinę vertę, beveik neįmanoma. Todėl daugumai Europos šalių taikomos pažeidimo nagrinėjimo procedūros. Oro taršos ir meteorologinių veiksnių nustatymas yra svarbus oro kokybės gerinimo ir neigiamo poveikio mažinimo elementas. Oro taršos ir meteorologinių situacijų sąveika gali sukelti didelį pavojų arba ekonominę žalą. Tai, be kita ko, drastiškas matomumo sumažėjimas, tankaus rūko susidarymas, dėl kurio, be kita ko, gali būti neįmanoma oro transporto ir didelių kelių transporto avarijų. Viena iš tvarios aplinkos užtikrinimo sąlygų yra tai, kad tokias situacijas, kurių negalima išvengti, būtų galima kuo tiksliau numatyti. Norint sukurti patikimus atmosferos prognozavimo modelius, būtina žinoti cheminius ir fizinius procesus, kurie lemia oro ir skysto vandens vaidmenį oro taršos situacijų formavime ir pablogėjimu. Jei planuojamas projektas bus įgyvendintas, galėsime prognozuoti pavojingas ar nepalankias oro sąlygas regioniniu mastu, kur kas patikimiau, atsižvelgdami į oro taršos ir meteorologinių situacijų sąveiką, paremtą matavimais. B) Įvadas, oro kokybė Europoje pastaraisiais dešimtmečiais pagerėjo daugiausia dėl išmetamo SO2 kiekio sumažėjimo. Tačiau kitiems oro teršalams (pvz., NOx, dulkėms) šis sumažinimas neaiškus. Šių medžiagų gali būti ir toliau, kai jų koncentracija kelia pavojų sveikatai. Visa Europa susiduria su panašiomis oro taršos problemomis, nes ne tik vietiniai šaltiniai, bet ir tolimojo susisiekimo transportas per sienas taip pat atlieka svarbų vaidmenį plėtojant oro taršą. Oro kokybės ir oro santykis yra seniai žinomas faktas. Jau XX a. pradžioje Londone buvo rimta oro tarša, kurioje smogas, kuris keletą dienų išliko stabilus, žemas oro judėjimas ir užkertantis kelią vertikaliam atmosferos susimaišymui, vaidino svarbų vaidmenį. Praėjusio amžiaus pradžioje žiemos smogo periodams buvo būdinga didelė SO2 koncentracija, įvairios rūgštys ir suodžiai, be aerozolio dalelių. Šiandien padėtis pasikeitė, o pagrindinė žiemos problema – KD10 (mažiau nei 10 μm dalelių) masės koncentracijos padidėjimas. Pagrindinė vidutinė dienos KD10 koncentracija žmonių sveikatai apsaugoti pagal dabartinę ES direktyvą yra 50 µg/m³, o ribinė vertė neturi viršyti 35 dienų per metus. Per pastaruosius 10 metų Budapešte buvo tik 2 metai, kai mes nepasiekėme šios ribos. Aerozolio dalelių masės koncentracija nustatoma taikant standartizuotą procedūrą, kurios paklaida arba jautrumas aplinkai tarptautiniu lygmeniu yra neaiškus. Ypač rūko atveju, kai PM10 koncentracija gali padidėti dėl atmosferoje esančio vandens adsorbcijos. Vietiniai KD10 šaltiniai yra sezoniniai, o smogo susidarymą daugiausia lemia nepalankios oro ir srauto sąlygos, daugiausia žiemą, dėl tolimojo transporto. Šį poveikį galima įvertinti tik kartu, o neigiamą oro kokybės padėtį galima numatyti tik taikant sudėtingą modelio sistemą. Kad pavyzdinė sistema galėtų tinkamai prognozuoti kiekvieno teršalo koncentraciją, reikia sukurti didelės skiriamosios gebos taškų išmetamųjų teršalų duomenų bazę, meteorologinius duomenis ir atitinkamas pradines bei ribines sąlygas. Vengrijoje tokie oro taršos epizodai daugiausia pasireiškia šalto oro pagalvėlėse, kurios būdingos Karpatų baseinui. Kadangi atmosferos sąlygos, sukeliančios rūko susidarymą, taip pat skatina smogų, būdingų dideliems miestams, dėl kurių kyla sveikatos problemų, susidarymą (Hu et al, 2105), buvo pradėta keletas mokslinių tyrimų projektų, siekiant ištirti procesus, vedančius į rūko susidarymą. Nors rūkas yra dažnas reiškinys, turintis įtakos mūsų kasdieniam gyvenimui, vis dar yra keletas problemų, kurias reikia išspręsti, kad būtų galima patikimai prognozuoti. Tai apima aerozolio dalelių ir vandens lašelių, sudarančių rūką, sąveikos analizę, chemines reakcijas vandens lašeliuose ir paviršiaus bei atmosferos sąveikos tyrimą kelių šimtų metrų skalėje (Gultepe, 2007). Projekto naujovė Oro tarša
