Mokymosi visą gyvenimą tikslas – atverti švietimo pasaulį visiems visuomenės nariams, nesvarbu, ar jie būtų naudingi, ar nepalankioje padėtyje, suteikiant naujų galimybių (galimybių) veiksmingiau integruotis į darbo rinką. Dėl daugelio sunkumų, susijusių su kai kurių nepalankioje padėtyje esančių socialinių grupių ir mokyklos (mokymosi, mokymosi) santykiais, be principų apibrėžimo, iki šiol išlikęs praktinis mokymosi visą gyvenimą koncepcijos įgyvendinimas Gutenbergo galaktikos mokyklų sistemoje lėmė palyginti nedaug būdų, tiek formaliosios mokyklos sistemoje, tiek už jos ribų, kurie pasiekia visą visuomenę ir nepalankioje padėtyje esančias jos dalis. Tačiau Neumann galaktikoje, kuri palaipsniui užpildo mūsų kasdienį gyvenimą, jau atsirado galimybės, kurias mums suteikia globalizuoto pasaulio virtualios ir tikros erdvės ir technologijos. Pagrindinis planuojamo projekto tikslas – koordinuoti ir perduoti turimas žinias mūsų universitete ir regioninėse kultūros, ekonomikos ir pramonės srityse, kad būtų patenkinti regioninės ir regioninės darbo rinkos poreikiai su profesionalia lanksčios žinių tarpininkavimo sistemos koncepcija, pagrįsta aktyvia bendruomenių veikla, pritaikyta šiuolaikinio amžiaus lūkesčiams ir mūsų tikslinių grupių poreikiams. Mūsų tikslas – suteikti galimybę mokytojams ir (arba) tyrėjams ir švietimo, kultūros, ekonomikos ir pramonės specialistams mokytis ir išbandyti šiuolaikinius žinių perdavimo metodus, skatinančius socialinį jų profesinės patirties ir pasiekimų išnaudojimą. Planuotą plėtrą lėmė šios problemos: Žinios, patirtis, intelektiniai ištekliai ir mūsų socialinių tikslinių grupių (10–18 metų amžiaus asmenų, ekonomikos, darbo rinkos dalyvių ir savivaldybių) poreikiai/problemos nėra gerai koordinuojami, todėl mažėja socialinių investicijų į mokslinius tyrimus ir švietimą tiek intelektine, tiek ekonomine prasme veiksmingumas. Šį neigiamą poveikį geriausiai iliustruotų mūsų pedagogų ir mokslininkų, ekonomikos ir darbo rinkos dalyvių ir mūsų socialinių tikslinių grupių „virtuali siena“, kuri mūsų laikais turėjo keletą priežasčių. Tarp jų mes pabrėžiame, be kita ko, kad pirmiau minėti dalyviai nežino vienas kito veiklos, nuolatinio laiko trūkumo žmonėms ir geografinių atstumų. Žinių mainų sistema, kurią turime įgyvendinti, turi įveikti šias kliūtis: įveikti vienas kito pažintis su nuolatiniais dalyvių kontaktais, įveikti laiko trūkumą lanksčiu tvarkaraščiu, pritaikytu žinių vartotojui, ir susieti geografinius atstumus su pasaulinio interneto teikiamomis galimybėmis. Remdamiesi tuo, kas išdėstyta pirmiau, ketiname parengti išsamią profesionalią kultūros, mokslo, inžinerijos ir profesionalaus socialinio tinklo koncepciją – internetinę socialinių tinklų platformą ir susijusią „eTutor“ sistemą, kad paremtume mūsų profesinę veiklą, vykdomą pagal taikomąją programą ir išsamiai aprašytą aukščiau. Planuojamos sistemos privalumas, be jos erdvės ir laiko lankstumo, yra tas, kad ji teikia pirmenybę aktyviam žinių perdavimo būdui. Dalyviai nėra pasyvūs jiems priklausančios informacijos gavėjai, bet aktoriai aktyviai daro įtaką aptariamai veiklai, todėl, viena vertus, jie tampa sąmoningi ir veiksmingi mūsų universitete ir regioninėse švietimo, kultūros, ekonomikos ir pramonės srityse sukurtų žinių vartotojai, taip pat visuomenės grįžtamojo ryšio integravimas į mūsų mokslinių tyrimų ir švietimo temas. Plėtotina e. dėstytojo koncepcija yra labai novatoriška ir novatoriška, atsižvelgiant į jos veiklos modelį, pritaikytą prie socialinės aplinkos, ir IRT sprendimus (3D ir mobiliąsias technologijas), kurie bus naudojami jai įgyvendinti. Švietimo technologijoms skirtos IRT grindžiamos pažangiausiais pasaulyje metodais, kurie yra optimizuoti šiandien plačiai naudojamoms IRT priemonėms (sąveiki dinamiška mokymo programų plėtra, mikromokymasis, virtualioji realybė ir papildytos realybės žinių perdavimas, adaptyvūs, bendradarbiavimu grindžiami ir dalyvaujamieji sprendimai su atskiromis posistemėmis, skirtomis specialiųjų poreikių turintiems asmenims, kuriuos dėstytojas gali tiesiogiai įgyvendinti savo prietaisais). Be nepalankioje padėtyje esančių regionų – būsimų ir dabartinių – darbuotojų dėmesio, ypatingą dėmesį skyrėme jaunų vaikų turinčių jaunuolių, neįgaliųjų ir neįgaliųjų užimtumo galimybių didinimui, pasitelkiant dalyvaujamąjį mokymą ir (arba) mokslinių tyrimų veiklą švietimo srityje.
