Lietuvoje susiduriama su iššūkiais, stabdančiais aukštojo mokslo potencialą: esamas mokslo ir studijų institucijų skaičius yra per didelis, kad būtų galima pasiekti reikiamą tinklo efektyvumą, toliau sparčiai mažėja stojančiųjų skaičius, daugėja mažai studentų surenkančių studijų programų, didėja išlaidų dalis, tenkanti ūkiui ir administravimui, taip pat palyginti mažai naudojamasi tarptautiniu studentų, akademinių darbuotojų judumu. Pedagogų rengimo sistema Lietuvoje pasižymi itin didele fragmentacija, programų dubliavimu ir neefektyvumu: 2017 m. Lietuvoje pedagogus rengė 16 aukštųjų mokyklų, buvo registruota daugiau nei šimtas švietimo ir ugdymo studijų krypties programų. Skaičiuojama, kad kasmet įstoja mokytis apie 1000 studentų, tačiau vos ketvirtadalis absolventų po studijų baigimo dirba mokytojais, o 2015–2016 m. 50 proc. mokytojų buvo vyresni nei 50 metų. Šių iššūkių kontekste vykdoma universitetų tinklo pertvarka, kuria siekiama sutelkti mokslo ir studijų išteklius, sudarant prielaidas studijų kokybės gerinimui ir tarptautinio konkurencingumo didinimui. Lietuvos aukštųjų mokyklų pertvarkoje dalyvauja Vilniaus universitetas (toliau – VU) ir Šiaulių universitetas (toliau – ŠU) (VU ir ŠU kartu toliau – Projekto organizacija). VU yra stipriausias klasikinis Lietuvos universitetas, esantis aukščiausiai tarptautiniuose reitinguose iš visų šalies aukštųjų mokyklų. ŠU yra viena svarbiausių pedagogus ruošiančių aukštųjų mokyklų, kur mokytojai ruošiami jau 7 dešimtmečius, akademinė bendruomenė yra sutelkusi stiprius mokytojų rengimo išteklius. Projektu siekiama prisidėti prie Lietuvos švietimo sistemos kokybės ir konkurencingumo stiprinimo, aukštojo mokslo išskaidymo ir fragmentacijos bei neefektyvaus valdymo problemų sprendimo Šiaulių universitetą prijungiant prie VU. ŠU reorganizuojamas prijungimo prie VU būdu, jo pagrindu suformuojant VU struktūrinį padalinį – Šiaulių akademiją.