Pagrindinis projekto „Misija Zero Foodprint“ tikslas – plėtoti ir modernizuoti mažų restoranų ir maitinimo paslaugų įmonių verslą ir produktus, kad jie taptų pažangesni ištekliais ir anglies dioksido poveikio neutralumu, taip pat stiprinti šio sektoriaus įmonių bendradarbiavimą ir aplinką tausojantį įvaizdį. Šiuo metu dėl maisto Suomijoje išmetama apie 16 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tačiau Sitra teigimu, tik trečdalis vartotojų stengiasi sumažinti savo mitybos poveikį aplinkai, o toks pats kiekis to nedaro. Tuo pačiu metu tik apie 18 % sako, kad nori pasirinkti klimatui nekenksmingą patiekalą restorane. Suomijoje yra daugiau nei 10 000 maisto įmonių, o suomiai per metus už namų ribų valgo beveik 900 mln. patiekalų (LUKE 2015 statistika). Restorano patiekalų paklausa taip pat nuolat didėjo. Produktų portfeliai auga ir kuriamos naujos, labai specializuotos maisto paslaugų įmonės. Atsižvelgiant į visą maisto grandinę nuo pirminės gamybos iki restorano užsakovo lėkštės, tai yra ne tik kulinariniai malonumai, bet ir reikšmingas CO2 faktorius. Anglies pėdsakas atspindi per produkto ar paslaugos gyvavimo ciklą susidarančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Pavyzdžiui, Suomijos gamtinių išteklių instituto vertinimu, pietų metu vidutinis anglies pėdsakas yra apie 1 kg CO2. Sunku tiksliai įvertinti anglies pėdsaką. Bendram anglies pėdsakui įtakos turi, pavyzdžiui, maisto verslo suvartojamos energijos kiekis, naudojamos žaliavos ir susidariusios maisto atliekos. Kalbant apie energiją, pasak „Motiva“, restoranų procesų efektyvumas gali sutaupyti iki 60 %. Pasak „MaRa“, sumažinus energijos sąnaudas padidėja mitybos veiklos pelningumas ir tai atsispindi rezultatuose. Pagal projektą „Ekokompass“ apskaičiuota, kad vidutinis restorano suvartojamos elektros energijos kiekis (85 porcijos per dieną) yra 130 kWh per dieną, t. y. vidutiniškai 1,49 kWh/dozėje. Jei, remiantis šiuo pavyzdžiu, 50 viešojo maitinimo įmonių, kurioms skirtas projektas, sutaupytų 20 proc. jų metinių energijos poreikių, tai reikštų, kad metinis energijos suvartojimas sumažėtų 325 MWh. Kalbant apie maisto atliekas, apskaičiuota, kad vidutinis maisto atliekų kiekis yra apie 15–17 kg vienam asmeniui per metus restoranuose (Hartikainen et al. 2013a). Pasak Suomijos gamtos išteklių instituto, maždaug penktadalis maisto, skirto valgyti restoranų sektoriuje, patenka į biologines atliekas.Forum Virium ir Laurea taikomųjų mokslų universitetas, kaip regiono inovacijų veikėjai, nori tvariai plėtoti viešojo maitinimo pramonę Helsinkio metropolinėje zonoje, o vykdant projektą galima įtraukti net mažas įmones į bendrą plėtros kelią. Projektas suburs įvairias maisto pramonės įmones, vystytojus ir suinteresuotuosius subjektus regione, siekiant plėtoti visą mitybos įmonės gamybos procesą, naudojant naujus skaitmeninius sprendimus ir paslaugas formuojamus veiklos modelius, kurie kuriami verslui palankiu būdu. Tai, viena vertus, sustiprins tikslinės grupės energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą ir tuo pat metu labiau komerciškai gyvybingą verslo įvaizdį. Projekto rezultatai bus pasiekti: 1. Sukurti išteklių neišskiriantį ir anglies dioksido neišskiriantį restoraną, kuris būtų prieinamas bendrai kuriant restoranų ir maitinimo įmones, ekspertus ir porinius projektus vykdančias įmones; 2. Veiklos modelis taip pat apima išmaniųjų skaitmeninių sprendimų naudojimą ir plėtojimą. Tokiu būdu parengti rodikliai ir rodikliai leidžia restoranų anglies pėdsaką ir efektyvų išteklių naudojimą orientuoti į verslo pasirinkimo pokyčius, pvz., žaliavų pirkimą, energetinius sprendimus ar, pavyzdžiui, receptus.3. Siekiant padidinti konkurencinį pranašumą, bus sustiprintas įmonių įvaizdis. Tikslinės grupės įmonių anglies dioksido poveikio neutralumas, energijos vartojimo efektyvumas ir išteklių išmintis bus pabrėžiami vartotojams teikiamų paslaugų vizualiniais elementais, taip pat bus siekiama netiesiogiai paveikti vartotojų pasirinkimą.4. Stiprinti tarptautinius veiklos vykdytojų tinklus, kad būtų galima įgyti naujausių žinių ir praktinės patirties šioje srityje, skleisti informaciją ir plėtoti naujas šios srities veiklos vykdytojų bendradarbiavimo formas. Ilgalaikis projekto tikslas – išplėsti pagal projektą sukurtą veiklos modelį dešimtims įmonių, įskaitant ne veiklos sritį, ir taip užtikrinti, kad viešojo maitinimo ir maitinimo paslaugų įmonių veikla būtų neutralesnė anglies dioksido poveikiui, taip pat kalibruotai sutaupytos energijos. Tuo pat metu siekiama netiesiogiai paveikti vartotojų informuotumą apie restoranų ir maisto paslaugų įmonių anglies dioksido neutralumą ir ekologiškumą ir taip daryti įtaką jų pasirinkimui ir pirkimo sprendimams.