Šiaurės rytų šalyje daugelį ežerų užvaldė invazinės svetimos rūšys Kanadoje vandens maras. Suomijoje, be Koillismaa, ji išplito į Pietų ir Centrinę Suomiją. Vandens maras yra labai jautrus plitimui dėl savo augimo būdo. Vandens maras klesti ypač švariame vandenyje, sekliuose ir šiek tiek eutrofiniuose ežeruose, tvenkiniuose, lėtai tekančiuose upių vandenyse ir dideliuose grioviuose. Rudenį vandens maro skilimas atkuria prie augalo prie vandens prijungtas maistines medžiagas ir sunaudoja deguonį vandenyje, o tai taip pat gali sukelti maistinių medžiagų išsiskyrimą iš nuosėdų. Masiniai indėliai gali būti trumpalaikiai, tačiau ypač sodriuose vandenyse jis gali trukti dešimtmečius. Šiaurės rytų šalyje vandens maras pirmą kartą buvo aptiktas keliuose mažuose ežeruose 1999 metais. Per ateinančius dešimt metų rūšys išplito beveik visame Kuusamo regione, suformuodamos masines kultūras, taip pat santykinai mažos mitybos Ala trinties sąlygomis. Gamtos turizmo ir žvejybos šiaurės rytų šalyje požiūriu vandens maras pasirodė esąs labai problemiškas. Vandens maro pašalinimas vynmedžiais arba mechaniniu būdu yra gana brangus. Be to, maro pašalinimas kai kuriais atvejais gali netgi prisidėti prie augalo plitimo iš mažų fragmentų ir padidinti masines dumblių nuosėdas. Tačiau pašalinus vandens marą iš vandens telkinio, sumažėja maistinių medžiagų kiekis vandens telkinyje. Projekto tikslas – rasti įvairių būdų, kaip naudoti vandens marą verslo formavimui. Daugiausia dėmesio bus skiriama vandens telkiniams, kuriuose vandens maras jau ir ateityje gali sukelti problemų. Projekte nagrinėjama vandens maro cheminė sudėtis įvairiuose eutrofikacijos ir mineralinio vandens telkiniuose, galimybės naudoti vandens marą biodujose, dirvožemio gerinimo priemonėse ir perdirbtuose produktuose, pvz., pašarų, mitybos ir kosmetikos pramonėje, taip pat įmonių susidomėjimas ir verslo galimybės šalinant ir toliau naudojant vandens marą šiaurės rytų Suomijoje ir (arba) kitur Suomijoje. Vykdant projektą bus renkamas vandens maras ir ištiriama galimybė naudoti medžiagą biodujoms dujinti. Taip pat nagrinėjama sunkiųjų metalų, maistinių medžiagų, maistinių medžiagų, mikroelementų vandens telkiniuose įvairiais eutrofikacijos lygiais ir mineralais vandens maro sudėtis. Tuo pačiu metu bus sudarytas tikslinių ežerų biomasės žemėlapis. Įgyvendinant projektą taip pat bus ištirtos galimybės naudoti vandens marą kaip dirvožemį gerinančią medžiagą iš šviežių mėginių ir biodujų atmetimą ir kartu biologinės augalų kontrolės galimybę. Jis taip pat bus tiriamas kaip tolesnis perdirbtų pašarų, mitybos ir kosmetikos pramonės sektorius. Projekte taip pat apžvelgiamas Koillismos ir Suomijos įmonių susidomėjimas ir verslo galimybės pašalinti vandens marą ir toliau plėtoti nustatytus eksploatavimo metodus. Ataskaitoje, kuri bus baigta pagal projektą, aprašomas veiklos modelis, skirtas pašalinti vandens marą iš vandens telkinio iki jo potencialo. Projektas bus vykdomas nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. bendradarbiaujant su Suomijos aplinkos institutu (SYKE) ir Suomijos gamtos išteklių institutu (Luke).
