Projekto tikslas – sukurti verslo modelius ir sukurti konsorciumą, kuris galėtų perdirbti naujus eksportuojamus produktus iš biomasės; katalizatoriai ir cheminės medžiagosProjekto verslo taškas yra sąsaja tarp neorganinės chemijos pramonės ir bioekonomikosProjektas grindžiamas šiais faktais: Centrinėje Ostrobotnijoje miškai auga daugiau nei nuimami, o retinimas taip pat gali būti padidintas. Kalajoki slėnyje, Lestijoki slėnyje, Perhon slėnyje, Kokkoloje ir Pietarsaari yra lentpjūvių, statybos ir dailidžių pramonės šakos, gaminančios beveik 500 000 m³ per metus lustų ir kramtymo. Kokkola yra didžiausia neorganinės chemijos koncentracija Šiaurės šalyse, Kokkola Industrial Park KIP (www.KIP.fi). Bendrovės Kokkola Industrial Park (KIP) regione, iš viso 70, investavo 413 milijonų eurų per 5 metus. Didelėje pramoninėje zonoje dirba 2 200 žmonių. Nuo 2010 m. darbo vietų padaugėjo 10 proc., t. y. 200 naujų darbo vietų. 2014 m. regiono įmonių apyvarta siekė beveik 1,2 mlrd. EUR. Metinė eksporto vertė išaugo iki 1,1 mlrd. eurų, t. y. 5,3 proc. Suomijos chemijos ir metalo pramonės eksporto. Duomenys pateikiami Kokkolanseudun Kehitys Oy užsakytame tyrime, kurį užsakė KOSEK, kuris ištyrė didelės pramoninės zonos efektyvumą.Didelis Kokkolos pramoninis plotas jau yra veikianti pramonės simbiozė, kuri suteikia gerą sąsają, kad biologinio apdorojimo verslas būtų integruotas į cheminių medžiagų klasterį. Mūsų ilgalaikis tikslas yra: •Didinti regioninių medienos ir vietos pramonės šakų sinergiją integruojant biologinį rafinavimą į cheminių medžiagų klasterį, taip didinant tvarią cheminių medžiagų gamybą ir mažinant priklausomybę nuo neatsinaujinančių degalų •Naujų biologinių cheminių medžiagų ir chemijos produktų kūrimas ir gamyba •Gerinant medžiagų naudojimo efektyvumą naudojant CO2 kaip žaliavą anglies dioksido aktyvinimuiBioekonomika verslo patarimais ir ekosistemų finansavimu siekiama sukurti vertės grandines ir surinkti įmones klasteriams kurti. Pažangiausią tyrimą šiuo klausimu 2014–2015 m. atliko Kokkolos universiteto centro Chydeniaus taikomosios chemijos tyrimų grupė (Oulu ir Jyväskylä universitetai) ir VTT, finansuojama Žemės ūkio ir miškininkystės ministerijos. Tyrimo duomenimis, dideliame Kokkolos pramoniniame rajone naudojamą mazutą galima pakeisti dujinimo būdu pagaminta energija ir taip sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Pavyzdžiui, mediena gali būti naudojama kaip žaliava, kurios metinis augimo tempas centrinėje Ostrobotnijoje viršija 300 000 kg medienos. Be to, gamyklos teritorijos atliekinė šiluma prireikus tinka biomasei džiovinti. Vietoje pagaminti neorganiniai chemikalai (įskaitant kobalto ir cinko junginius) ir šalutiniai produktai gali būti naudojami kaip sorbentas dujų valymui ir katalizatoriaus regeneravimui bei naujų produktų gamybai (1 pav.). Tarp naujų produktų yra FT sintezės gatavi produktai, tokie kaip alkenai, FT-dyzelinas ir kobalto bei geležies pirmtakai, tinkami jų gamybai. Liekamoji anglis iš fumigacijos taip pat gali būti transformuojama į naujus produktus, lengviausias būdas aktyvuoti aktyvuotą anglį, tinkamą vandeniui ir dujoms valyti. Aktyvintosios anglys turi didelę ir gerai žinomą rinką Suomijoje ir nėra gaminamos Suomijoje. Anglies likutis taip pat gali būti pakeistas didesnės pridėtinės vertės reikmėms, pvz., ličio jonų baterijoms skirtai anodinei angliai ir kataliziniam palaikymui. Biologinio perdirbimo įmonės integravimas į cheminių medžiagų grupę (šaltinis: Prechem – projekto tiriamoji ataskaita).Pagrindiniai „EcosystemEcosystem“ kūrėjo dalyviai yra Kokkola Greater Industrial Zone Association (KIP ry), įkurta 2006 m. Ji yra 18 pramonės įmonių narė. Asociacijos tikslas – skatinti regione veikiančių įmonių bendradarbiavimą ir kurti sinergiją, taigi ir veiksmingumą. Ji taip pat prisideda prie regione esančių įmonių steigimo. Kip ry aktyviai dalyvauja plėtros ir regioninio rinkodaros bendradarbiavimo veikloje ir yra Europos cheminių medžiagų svetainių skatinimo platformos (ECSPP) narė. (www.ecspp.org). „Kokkola Deep Harbour“, esantis šalia Didžiosios pramoninės zonos ir palei pagrindinį kelią, yra trečias pagal dydį Suomijos uostas pagal tonažą ir didžiausias uostas, kuriame dirba žaliavos Suomijoje. Didelis pramoninis plotas yra labai stipraus gamtos išteklių sektoriaus ir pirminės gamybos vietovės viduryje. Centrinė Ostrobothnia turi išskirtinai gerą galimybę pelningai įgyvendinti pažangius gamtos išteklius. Kiti ekosistemos dalyviai yra Kokkolos universiteto centras Chydenius su savo universitetais (Jyväskylä, Oulu ir Vaasa universitetais), Geologijos tyrimų centru, Gamtos išteklių institutu, Centria taikomųjų mokslų universitetu, LUOVA tinklu ir šioje srityje veikiančiomis verslo įmonėmis.
