Bendras projekto tikslas – skatinti socialinį verslumą, pasinaudoti vietos plėtros galimybėmis ir plėtoti žinias bei įgūdžius 110 žmonių iš Pietryčių regiono (Tulčos apskritis) ir Pietų Muntenijos regiono (Ialomita, Calarasi, Giurgiu ir Teleorman apskritys), kurie skatins solidarumu grindžiamą verslumą, socialinę paramą, sanglaudą ir profesiją tarp pažeidžiamų grupių, remiant 21 socialinės įmonės steigimą. Pagal bendrąjį tikslą projektas prisidės prie žmogiškojo kapitalo (kaip tvaraus vystymosi ateityje išteklių) vertės didinimo, endogeninių išteklių naudojimo, naujų novatoriškų įmonių inicijavimo ir finansavimo, siekiant skatinti vietos ekonomikos augimą, konkurencingumą ir tvarų vystymąsi, o tai padės pasiekti Rumunijos prisiimtus tikslus pagal 2014–2020 m. nacionalinę konkurencingumo strategiją ir strategiją „Europa 2020“. Plėtojant žmogiškąjį kapitalą ir didinant konkurencingumą, susiejant švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą su darbo rinka, pritaikant švietimo programas prie socialinės ekonomikos augimo tendencijos Europos ir netiesiogiai nacionaliniu lygmeniu, teikiant negrąžinamą finansavimą novatoriškoms verslo galimybėms socialinėje srityje, projektu siekiama didinti įgūdžius, užimtumo galimybes ir plėtoti 110 tiesioginių paramos gavėjų informavimo, mokymo ir konsultavimo veikloje. Remiantis 7-ąja ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita, kurią 2017 m. Komisija pateikė Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, didesnės investicijos į įgūdžius galėtų padėti pagerinti ekonomikos augimą mažinant įgūdžių spragas ir padedant mažinti skurdą, jaunimo nedarbą ir socialinę atskirtį. Remiantis „Ackees“ paskelbtu tyrimu, siekiant įvertinti Rumunijos verslumo ugdymo padėtį, respondentų buvo paprašyta įvertinti, ar, jų nuomone, jie turi reikiamų įgūdžių, kad galėtų pradėti verslą, ar jie turi galimybę gauti kokybišką verslumo ugdymą ir ar jie mano, kad švietimo įstaigos remia jų verslumo metodus. Atsakymas: jie negavo paramos savo pačių verslumo požiūriui iš švietimo įstaigų, kuriomis jie vadovavosi; jie nesijaučia pasirengę, nepaisant to, kad turi galimybę mokytis. Kadangi tinkamų įgūdžių ir gebėjimų turintys asmenys dažniau pradeda savo verslą, verslumo ugdymas turėtų būti Rumunijos viešosios politikos prioritetas. Žemas žinių lygis, nepaisant dalyvavimo verslumo ugdymo kursuose, yra sunkumų požymis.
