Bendras projekto „SPITAL – BENDRIJA, nuolatinis naujagimių ir kūdikių, kuriems kyla didesnė ligos ir mirties rizika, srautas“ tikslas – naujagimiams ir kūdikiams teikti tinkamas ir kokybiškas medicinos paslaugas, dėl kurių sumažėtų naujagimių ir kūdikių mirčių skaičius, gerinant vaiko sveikatos rodiklius. Sveikata yra sritis, turinti ypač didelį poveikį viešiesiems ištekliams ir gyvenimo kokybei, kuri yra neatskiriama žmogiškojo kapitalo dalis išsivysčiusiose šalyse, didinanti darbo našumą ir skatinanti ekonomikos augimą. „Moterų ir vaikų sveikata“ yra pagrindinis visuomenės sveikatos prioritetas bet kurioje civilizuotoje visuomenėje. Dauguma Rumunijos sveikatos rodiklių, palyginti su ES vidurkiu, labai skiriasi ir dažnai užima paskutinę arba paskutinę vietą. Silpniausi sveikatos rodikliai yra pažeidžiami ir nepakankamai aptarnaujami gyventojų pogrupiai. Nacionaliniu lygmeniu tikėtina gyvenimo trukmė nuolat ilgėjo, tačiau ji yra mažesnė už Europos vidurkį (Eurostato duomenimis – 6,2 metų vyrų ir – 4,6 metų tarp moterų 2013 m.). Kūdikių mirtingumas vis dar yra tris kartus didesnis už ES vidurkį dėl socialinių ir ekonominių veiksnių, susijusių su skurdu ir nepakankamomis galimybėmis naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat dėl rimtų medicinos paslaugų, ypač pirminės sveikatos priežiūros, teikimo trūkumų. Ankstyva diagnozė ir ankstyvas gydymas prisidėtų prie geresnės gyvenimo kokybės ir ilgesnės tikėtinos gyvenimo trukmės, ypač tų, kurių socialinė ir ekonominė padėtis arba prieinamumo kliūtys yra nepakankamos. Skirtingai nuo kitų valstybių, kur išlaidos, kurias pacientas turi sumokėti, yra didelės ir sukelia skurdą, Rumunijoje svarbus atskirties veiksnys yra neteisingumas, o ne didelės finansinės išlaidos. Rumunijos sveikatos sektoriaus nelygybė ir neigiami rezultatai yra įvairūs ir yra sudėtingi ateities uždaviniai: teikti nelygios kokybės, neoptimalios kokybės tęstinio mokymo programų, skirtų šios srities specialistams, kokybės paslaugas, taip pat silpnus institucinius gebėjimus apibrėžti ir remti nuolatinio kokybės didinimo mechanizmų įgyvendinimą. Strateginiam prioritetų nustatymui daugiausia įtakos turi sveikatos rodiklių ir nelygybės sveikatos srityje spragos, kaip apibrėžta Nacionalinėje sveikatos strategijoje (įskaitant gimdyvių ir kūdikių mirtingumą) ir kurios, kaip žinoma, daro didesnį poveikį neturtingiausiems ir pažeidžiamiausiems asmenims. Medicinos personalas yra labai svarbus teikiant intervencines priemones tokiose prioritetinėse sveikatos srityse kaip moterų sveikata neturtingiems, pažeidžiamiems ir marginalizuotiems asmenims.
