Projekto idėja prasidėjo nuo prioritetų, kuriuos Rumunija nustatė pagal 2014–2020 m. partnerystės susitarimą, kuriuo siekiame pasauliniu lygmeniu mažinti Rumunijos ir valstybių narių ekonominio ir socialinio vystymosi skirtumus. Tai bus pasiekta numatant veiksmingas priemones tiems, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, kuriems gresia 20 % visų gyventojų. 2014–2020 m. Žmogiškojo kapitalo veiksmų programoje šie poreikiai tenkinami įgyvendinant 4.1 konkretų tikslą „Žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičiaus mažinimas marginalizuotose bendruomenėse, kuriose gyvena romų mažumai priklausantys gyventojai“, įgyvendinant integruotas priemones. Vadovaudamiesi šio tikslo nuostatomis, projektui pasiūlėme tokį GENERAL OBIECTIV: gerinti marginalizuotos bendruomenės, kurioje gyvena romų mažumai priklausantys gyventojai, gyvenimo kokybę, kaip įgyvendinimo sritį, numatant integruotą intervenciją atsižvelgiant į asmens ir namų ūkio, kuriam jie priklauso, poreikius 800 žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, suaugusiųjų ir vaikų. Marginalizuotos bendruomenės, kurioje gyvena 7 447 romų mažumai priklausantys gyventojai, lygmeniu siūlome šiam projektui tikslinę 800 žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, grupę, realistinę reikšmę, kad būtų galima nustatyti projekto veiklos naudos gavėjus, ir reikšmingą, kad būtų paskatinti pokyčiai marginalizuotos bendruomenės lygmeniu. Tikslinės grupės struktūra yra nevienalytė, jai atstovaujama visoms bendruomenės socialinėms struktūroms: vaikai, suaugusieji, vyresnio amžiaus žmonės, asmenys, galintys dirbti, taip pat asmenys, kurių veikla ribota (neįgalieji). Siekiant užtikrinti reikšmingus kovos su diskriminacija ir lygių galimybių skatinimo rezultatus, nustatyta, kad 40 proc. tikslinės grupės bus romai, o 40 proc. – moterys. Tikslinės grupės struktūra buvo nustatyta atsižvelgiant į Pareiškėjo vadovo specialiųjų sąlygų 4.1. rekomendaciją integruotai nagrinėti finansavimo pasiūlymus namų ūkio ir (arba) šeimos lygmeniu. Tokios bendruomenės poreikiai yra įvairūs, tarpusavyje susiję, o vienpusių priemonių taikymas sumažina galimybes pasiekti ilgalaikį poveikį gyvenimo kokybei. Marginalizuotoje bendruomenėje, skirtoje 53 proc. 15–64 m. amžiaus asmenų, turi daugiausia 8 klases, daugiau kaip 29 proc. yra neįgalūs arba serga lėtinėmis ligomis ar kitomis ligomis, kurios riboja jų kasdienę veiklą, 69 proc. 16–64 m. amžiaus asmenų nėra oficialioje darbo rinkoje ir nesimoko tam tikra forma, jie neturi įgūdžių, kurie padėtų jiems susirasti darbą, tačiau tik 20 proc. pareiškia, kad nori susirasti darbą, tik 70 proc. vaikų lanko mokyklą ir (arba) gradititas, o mokyklos nebaigusių asmenų skaičius yra daug didesnis už Rumunijos vidurkį (Eurostato duomenimis)
