Bendrieji tikslai, projekto tikslai ir galimi etapai Bendras tikslas yra sukurti atsparesnę maisto sistemą, tvarią tiek ekologiniu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu. Projekto tikslas – pasimokyti iš gerų pavyzdžių iš kitų Baltijos jūros regiono šalių ir skleisti juos Švedijos įmonėms ir viešajam sektoriui, skleisti Švedijos gerus pavyzdžius partneriams, plėsti ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą. Tarpinis tikslas 1. Kuriant atsparias maisto sistemas reikėtų nustatyti ir dokumentais pagrįsti gerus pavyzdžius, kuriais spartinamas vystymasis siekiant didesnio maisto sistemos patvarumo. Daugiausia dėmesio bus skiriama ekologijai, klimatui, Baltijos jūros būklei ir miestų planavimui apskritai. 2 tarpinis tikslas. Būtina nustatyti ir dokumentuoti pelningumą ir naujus finansavimo sprendimus MVĮ novatoriškam požiūriui į viešuosius pirkimus, verslo plėtrą ir finansavimo formas, kurios sukuria stabilesnes ir pelningesnes maisto įmones. 3 tarpinis tikslas. Bendrųjų maisto teisės aktų aiškinimas Turi būti nustatyti ir dokumentuoti geri ES viešųjų pirkimų ir maisto saugos teisės aktų aiškinimo ir praktikos pavyzdžiai. Tarptautinis komponentas papildo MatLust tarptautines perspektyvas ir gerus pavyzdžius iš Baltijos jūros šalių.Šie mainai plečiami ir gilinami. Susisiekite su PA Bioekonomika, PA Secure ir PA Health ESBSR, partneriais STRATKIT ir kitais dalyviais, kurie gali turėti idėjų apie gerus pavyzdžius. Įgyjama žinių apie ekologinę gamybą, sveikatą ir aplinką. Trumpas projekto veiklos aprašymas Tarptautiniai mainai siekiant kurti tinklus ir aljansus bei tirti kitus žmonių sprendimus Keitimai su SI projekto „Diet for a Green Planet“ partneriais, pavyzdinė iniciatyva, Kaselio universitetas ir ERUF projektas STRATKIT, taip pat dalyvavimas EUSBSR, STRATKIT organizuojamose konferencijose ir susitikimuose. Geriausios praktikos šalyse partnerėse dokumentavimas. Stokholmo Recilience Centre mokslininkas yra susijęs su projektu. Bendradarbiaujant su tyrėju, bus nustatoma ir dokumentuojama bent 10 geriausios praktikos pavyzdžių, susijusių su veikla, dėl kurios kuriamos atsparios maisto sistemos ir gerinama Baltijos jūros būklė, verslo sprendimai, kurie padės sukurti tvarų ir pelningą verslą, ir kaip LOU ir RVASVT yra tinkamai taikomi skirtingose šalyse. Konkrečių temų tyrimai. Ištirti sėkmės veiksnius, susijusius su maisto klausimų integravimu savivaldybėje, perėjimo prie tvarių maisto sistemų kliūtis ir galimybes arba tai, kaip atsparumo principais galima remtis kuriant tvirtas maisto sistemas. Tyrimai bus grindžiami sistemos perspektyva ir tiria įvairių maisto srities subjektų santykius ir tinklus, daugiausia dėmesio skiriant regionų ir vietos lygmenims. Komunikacija ir dokumentacija MatLust turi savo svetainę ir kelis socialinės žiniasklaidos kanalus. Per šiuos įvykius pranešama apie transnacionalinį komponentą, dokumentus, surinktus remiantis gerais pavyzdžiais iš kitų šalių, taip pat tyrimus, kuriuos atlieka tyrėjas. Žinių perdavimas MatLust tikslinei grupei taip pat vyksta čia. Projekto rezultatai ir nauda projekto laikotarpio pabaigoje išplito tiek pirminėse, tiek antrinėse tikslinėse grupėse apie konkrečius pavyzdžius, kaip kitose šalyse bando sukurti atsparesnes maisto sistemas, suteikiant dalyviams idėjų, kaip reikia plėtoti jų vaidmenį maisto sistemoje. Geresnis regeneracinių (apskritinių ir statybinių) gamybos sistemų poreikio supratimas ir tai, kokias kliūtis reikia įveikti, kad jos taptų pelningos. Tikslinė grupė sužinojo, kaip skirtingos šalys gali susieti ES maisto teisės aktus. Södertälje savivaldybė pradėjo ESBJRS projekto teritorijos bioekonomikos pavyzdinę iniciatyvą, kurios tema – „Dieta žaliajai planetai“.
